Dezinfekcija

Graužikai

Graužikai - Rodentia [lot. rodere - graužti] - vienas iš aukštesniųjų žinduolių būrių. Viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje turi po 1 porą kaplių, kurie yra be šaknų ir auga visą gyvenimą. Jų laisvasis galas yra kalto pavidalo. Iltinių dantų neturi; krūminių paviršius platus. Tarp priekinių ir krūminių dantų yra tarpas - diastema. Labai vislūs. Gyvena ant žemės, įsirausę žemėje, ant medžių, rečiau - vandenyje. Minta daugiausia augalais. Išskyrus poliarines sritis, paplitę visur. Tai žemės ūkio kenkėjai (pelės, pelėnai), įvairių ligų platintojai (žiurkės), dauguma kailinių žvėrelių (voverės, bebrai, ondatros ir kt.). Graužikų yra žinoma apie 2500 rūšių, t.y. apie 1/3 visų pasaulyje gyvenančių žinduolių. Lietuvoje yra apie 22 rūšis.

Naminiai graužikai platina ligas, naikina ir teršia maistą bei daro žalą aplinkai.

Naminiai graužikai - tai nedidelė dalis visų jų rūšių. Jų biologiniai poreikiai atitinka žmogaus poreikius, todėl gali plisti žmogaus sukurtoje aplinkoje: kaimuose, fermose, miestuose ir kt.


Pilkoji žiurkė (Rattus norvegicus)

Tai vienas žalingiausių graužikų. Kūno ilgis 17 – 28 cm, uodega 15 – 20 cm, kūno masė 200 – 400 g. Snukis smailas. Ausys nedidelės, prilenktos prie kaktos, nesiekia akių. Nugara tamsiai pilka ar rusva, papilvė kiek šviesesnė. Pasižymi gera klausos, uoslės ir skonio receptorių veikla.

Pilkoji žiurkė gyvena kaimuose ir miestuose. Mėgsta drėgnesnes ir tamsesnes vietas: rūsius, sandėlius, tvartus. Miestuose dažniausiai veisiasi kanalizacijos tinkluose, prie maisto produktų sandėlių, šiukšlių dėžių, netoli vandens telkinių. Aktyviausia prietemoje ir naktį.

Labai visli. Dauginasi ištisus metus, intensyviausiai – pavasarį ir vasarą. Per metus atsiveda 4 – 6 vadas. Vienoje vadoje būna po 6 – 12 jauniklių.

Pilkoji žiurkė kaip ir naminė pelė, minta tiek augaliniu, tiek gyvuliniu maistu, gadina maisto produktus, baldus, kailius, odą. Labai daug žalos gali padaryti laikomoms daržovėms, obuoliams, grūdams ir jų produktams.


Juodoji žiurkė
(Rattus rattus)

Tai stoginė, laivų žiurkė. Ji yra mažesnė už pilkąją. Snukutis siauras, ausys apvalios, palinkusios į priekį, siekia ir net dengia akis. Uodega visada ilgesnė už kūną. Kūno ilgis  13 - 24 cm, uodega 13 - 20 cm, sveria iki 270 g.

Minta daugiausia daržovėmis, vaisiais, sėklomis. Jos aptinkamos malūnuose, elevatoriuose ir gyvenvietėse. Veisiasi palėpėse, sausuose ir šiltuose rūsiuose, lengvai laipioja medžių šakomis ir mūro sienomis, įveikia kitokias kliūtis.


Naminė pelė
(Mus musculus, Mus domesticus)

Tai labiausiai Lietuvoje paplitęs graužikas. Kūno ilgis 7 – 9 cm, uodega 6 – 9 cm, kūno masė 14 – 32 g. Galva nedidelė, snukis smailokas. Ausys ilgos, prilenktos prie kaktos, siekia akis. Kailiukas švelnus, papilvėje šviesesnis, o nugaroje tamsiai pilkas. Pasižymi gera klausos, uoslės, juslės ir skonio receptorių veikla.

Naminė pelė dažniausiai gyvena pastatuose, rūsiuose, sandėliuose, tačiau vasarą ją galima aptikti ir laukuose bei daržuose. Aktyviausia prietemoje ir naktį. Pasižymi dideliu vislumu. Per metus atsiveda 5 – 8 vadas. Vienoje vadoje būna po 4 – 6 jauniklius.

Naminė pelė puikiai laipioja ir gali bėgioti bet kokiu horizontaliu ar vertikaliu paviršiumi, elektros laidais bei virvėmis. Be to, ji nesunkiai gali pralįsti pro 0.7 – 0.8 cm skersmens skylę.

Naminė pelė minta ne tik gyvuliniu ar augaliniu maistu, tačiau graužia ir neėdamus daiktus: lentas, baldus, knygas, drabužius. Praktiškai ji ėda viską, ką tik randa butuose, rūsiuose, palėpėse ir sandėliuose. Misdama maisto produktais, grūdais, juos užteršia, platina įvairias infekcines ligas.

Pelių  šlapimas  nemalonaus  kvapo.  Jis specifinis,  aitrokas,  jaučiamas  ir patalpose.  Po  baldais, kambarių kampuose galima rasti ir kruopelėtų išmatų.


Dauginimasis

Svarbiausias veiksnys, nulemiantis naminių graužikų sėkmingą išgyvenimą, yra didelis jų dauginimosi potencialas. Šiluma, maisto perteklius, vanduo, netrikdomas jauniklių auginimas ir galimybė išvengti priešų yra sąlygos, reikalingos greitam populiacijos augimui. Esant šioms sąlygoms, žiurkės ir pelės gali veistis ištisus metus.

Žiurkių ir pelių veisimosi ciklai yra panašūs. Kai patelė lytiškai subręsta, jos kvapas vilioja visus netoliese esančius patinus. Kiekvieno ciklo metu patelė prisileidžia patiną palyginus trumpą laiko tarpą (apie 12 valandų). Patelė gali poruotis su daugeliu patinų. Nėštumas tęsiasi trumpai. Beveik tuoj pat, po vienos vados atsivedimo, graužikų patelės gali vėl poruotis ir išnešioti sekančią vadą.
Laboratorijose žiurkės gyvena 2 metus ir ilgiau, bet manoma, kad natūraliomis sąlygomis mažiau negu 5% žiurkių ir pelių gyvena ilgiau kaip 12 mėnesių. Be to, patelės paprastai gyvena ilgiau nei patinai.

Pagrindinių naminių graužikų patelių dauginimosi ciklo ypatybės
  R. norvegicus R. rattus M. musculus
Lytinės brandos amžius (dienomis) 75 68 42
Nėštumo laikotarpis (dienomis) 22-24 20-22 19-21
Vidutinis vados dydis 8.8 6.2 5.8
Vadų skaičius per metus 4.32 5.42 7.67
Graužikų prieaugis per metus 38.0 33.6 44.5

Vadinasi, esant vidutinėms sąlygoms, viena pora per 12 mėnesių gali padidinti populiaciją keletu šimtų jauniklių. Toks labai didelis graužikų dauginimosi potencialas formuoja  kontrolės veiksmus:

• pirmiausia, apriboti graužikų galimybę prieiti prie maisto, vandens ir neleisti susikurti priedangą gyvenimui, ir taip sumažinti jų dauginimąsi;

• antra, kiekvienos naikinimo operacijos metu turi būti siekiama sunaikinti visą pasirinktą rūšį, kad neišliktų galinčių veistis, ir taip atnaujinti graužikų populiaciją.

Dėl graužikų naikinimo kreipkitės:

Tel. (8~37) 31 33 87
El.paštas: kpds@ddd.lt